trečiadienis, rugsėjo 16, 2009

Geros šeimininkės "pasas"

Nesu gera šeimininkė virtuvėje, bet nuo pat vaikystės svajoju mokėt gamint taip, kad visi, sėdintys prie stalo, laižytų pirštelius :) Nekukli svajonė... Bet tokia ji ir turi būti! Ir kuo svajonė sunkiau pasiekiama, tuo daugiau pastangų įdedame jos siekdami.

Kulinarijos virtuoze kol kas netapau. Tad sugalvojau svajonę pradėt įgyvendinti nuo kito galo - pasigaminti svarbiausią šeimininkės atributą (gal antrą svarbiausią po kočelo) - prijuostę. Ir štai kas man gavosi.

Prijuostė "Česnakėliai" (Dimension "Taste of the Meditteranean" fragmentas), 2009 gegužė - liepa
Audinys: siuvinėto paveikslėlio - 14 Aida, prijuostės - lietuviškas linas

Kai išsirinkau siuvinėti šį fragmnetą ant prijuostės, visi kreivai žiūrėjo, kaip čia dabar atrodys. O aš net nesuabejojau - jau įsivaizdavau, kaip puikiai šie česnakėliai tiks. Ir, manau, nesuklydau.

Siuvinėjau gana sunkiai ir ilgai. Gal todėl, kad siūlus rinkausi iš akies ir siuvinėjau rusiškais siūlais iš mamos sandelio. O gal šiaip sunkokai siuvinėjami tie "Dimension" paveikslėliai?...

O paskui dar ilgiau laukiau, kol atėjo įkvėpimas siuvimui. Seniai visos preimonės buvo sudėtos į atskirą maišelį, bet vis nerasdavau laiko (o gal noro) prisėsti ir baigti.

Na štai, tokia ta mano prijuostė. Hmm, tai dabar belieka mokytis gamint...

2 komentarai:

  1. Vauuu, kokie tikroviški česnakėliai... O jau prijuostė taip suderinta, ar negaila prie keptuvės su ja stoviniuot, a? Nuostabus tavo prisistatymas, vakarėja.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Jei atvirai, ji dar nė kartelio nepanaudota pagal paskirtį :P Ir ne todėl, kad būtų jos gaila. Visda po ranka senoji prijuostė, o šita sau ir guli lentynoje :)
    Ačiū labai už gražius žodelius :)

    AtsakytiPanaikinti