Rodomi pranešimai su žymėmis Siuvinejimas. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Siuvinejimas. Rodyti visus pranešimus

trečiadienis, rugsėjo 12, 2012

MANO ŠEDEVRAS

Šv. Petro bazilika - štai kas pavaizduota šiame išsiuvinėtame paveiksle. Ir, tikriausiai, nesuklysiu sakydama, jog tai didžiausias, daugiausiai kantrybės pareikalavęs siuvinys. Įrėmintas paveikslas yra 112 cm ilgio ir 91 cm pločio.

Labai didžiuojuosi, kad įveikiau šį sau iškeltą uždavinį ir dar labiau džiaugiuosi, kad jie rado naujus namučius - geriausio brolio pasaulyje šeimynos namus :)

Visus sudomino klausimus - ar ne gaila šį grožį (nebūsiu kukli, man šis paveikslas ir pačiai patinka :P) dovanoti? Atsakymas - nė kiek!

Labai smagu matyti šį darbelį tokiuose namuose, kur iš tiesų pakanka erdvės paveikslui atsiskleisti. Kartu džiaugiuosi ir dėl to, jog naujieji savininkai nepagailėjo pinigėlių tokiam gražiam ir brangiam įrėminimui. Santarvės ir meilės Jūsų namams, mielieji ;)


 
 

Įrėminto paveikslo dar pati nemačiau gyvai. Na, bet tikriausiai, tai bus gera priežastis aplankyti giminaičius :)

šeštadienis, liepos 07, 2012

TAPU TAPU

Tikriausiai, nesuklysiu sakydama, kad kiekviena save gerbianti siuvinėtoja privalo išsiuvinėti bent vieną metriką. O aš tikrai save gerbiu ir laikau tikra šio hobio šalininke! Taigi, išsiuvinėjau ir aš tokį paveikslėlį vienai mažai princesei, garbanotais plaukučiais, vardu Ana.

Paveikslėlis paprastutis, bet man labai šiltas ir mielas. Papuošiau jį lygintuvu priklijuojamais karoliukais. Mano nuomone, gavosi mergaitiškas paveikslėlis :)


Belieka tik padovanoti...

šeštadienis, sausio 21, 2012

MANO NAMUOSE JAU PAVASARIS

Taip taip, mano namuose pakvipo pavasariu. Ir tai ne tik dėka skaisčios saulutės, džiuginančios per langą. Pagaliau pražydo mano obels šaka :)

Iš tiesų, akmuo nuo širdies nuriedėjo, kad pagaliau baigiau siuvinėti Lanarte "Obels šaką". Ilgus metus svajojau apie šį darbelį, bet pats procesas sunkiai judėjo į priekį. Tikriausiai, tai dėl per smulkios medžiagėlės - siuvinėjau ant 32 evenwave. Bet rezultatu esu daugiau nei patenkinta! Paveikeikslas iš tiesų labai mielas ir "šiltas".

Na ką, beliko begt remint :)

šeštadienis, vasario 06, 2010

Liepžiedžių arbata šaltą žiemos vakarą

Na ir šalčiai užpuolė mus šiemet, seniai tokios šaltos žiemos nebuvo Lietuvos žemelėj. Bet aš nesiskundžiu. Ne ne, man labai patinka tokia žiema - kuo šalčiau, kuo daugiau sniego, tuo geriau :) Gal todel, kad mano gimtadienis beveik per patį viduržemį. Koks malonumas vakare, nudirbus buities darbus, susisukti i šiltą močiutės vilnonę skarą ir atsigerti skanios vaistažolių arbatos.

Ypač man patinka čiobreliai, liepžiedžių arbata. Bet visas vaistažoles renku pati, arba perku turguje pas kokią tvarkingą močiutę, kuri vaistaželes pardavinėja pačios pagamintuose popieriniuose maišeliuose arba tiesiog suvyniotas į popierinį ritinėlį. Ir kur tokias vaistažoles laikyt?

Lininiai maišeliai vaistžolėms laikyti pati geriausia vieta. Tik va, svarbus akcentas, kad ant maišelio būtų etiketė, kad nereiktų kiekvieno maišelio atrišinet ir žiūrėt, kas ten viduje "gyvena".

Nėra čia kažkokia nematyta negirdėta idėja. Kažkur pamačiau, pakoregavau pagal savo skonį ir va, kokius "namučius" sukurpiau vaistažolėms.






penktadienis, sausio 08, 2010

Paskutiniai švenčių atgarsiai arba "Elektrinis ančiukas"

Štai ir baigėsi šventinis šurmulys: pyragai suvalgyti, eglutė nupuošta, žaisliukai ir girliandos dailiai sudėliotos dėžutėse laukia kitų Kalėdų. Liko tik dovanos, kurios primena pakilią šventės nuotaiką ir tuos pačius kasmet deklamuojamus eilėraštukus. Ir kiekvienais metais, atsisėdus Kalėdų Seniui ant kelių, supykstu ant savęs, kad vėl neišmokau jokio naujo eilėraščio ar rimtesnės dainelės nei "Du gaideliai". Tiek to, svarbiausia, kad dovanų seneliukas yra labai geras ir negaili dovanų net didžiausiems tinginukams.

Dovanų pridovanota tikrai nemažai, nors šiais metais jos buvo kiek kuklesnės. Tačiau pačios mieliausios tos, kurios sukurtos savomis rankomis. Štai kokią dovanėlę įteikiau savo mažajam sūnėnui, kuris pasaulį išvydo šį rudenį.

Siuvinėjau ilgokai, bet su didžiule didžiule meile. Pusseserė, pamačiusi dar nebaigtą ančiuką, praminė jį "Elektriniu ančiuku". "Taigi jis pasišiaušęs, lyg gavęs elektros", - pakomentavo ji, kai susiraukiau nesupratusi jos pavadinimo.

Tai štai jis - "Elektrinis ančiukas" - jūsų teismui. DMC firmos dizainas "Day Dreamer". Siuvinėta DMC siūlais ant baltos 14 Aidos, iš viso 19 atspalvių.






Va dabar jau galima ir pavasario laukti ;)

trečiadienis, rugsėjo 16, 2009

Geros šeimininkės "pasas"

Nesu gera šeimininkė virtuvėje, bet nuo pat vaikystės svajoju mokėt gamint taip, kad visi, sėdintys prie stalo, laižytų pirštelius :) Nekukli svajonė... Bet tokia ji ir turi būti! Ir kuo svajonė sunkiau pasiekiama, tuo daugiau pastangų įdedame jos siekdami.

Kulinarijos virtuoze kol kas netapau. Tad sugalvojau svajonę pradėt įgyvendinti nuo kito galo - pasigaminti svarbiausią šeimininkės atributą (gal antrą svarbiausią po kočelo) - prijuostę. Ir štai kas man gavosi.

Prijuostė "Česnakėliai" (Dimension "Taste of the Meditteranean" fragmentas), 2009 gegužė - liepa
Audinys: siuvinėto paveikslėlio - 14 Aida, prijuostės - lietuviškas linas

Kai išsirinkau siuvinėti šį fragmnetą ant prijuostės, visi kreivai žiūrėjo, kaip čia dabar atrodys. O aš net nesuabejojau - jau įsivaizdavau, kaip puikiai šie česnakėliai tiks. Ir, manau, nesuklydau.

Siuvinėjau gana sunkiai ir ilgai. Gal todėl, kad siūlus rinkausi iš akies ir siuvinėjau rusiškais siūlais iš mamos sandelio. O gal šiaip sunkokai siuvinėjami tie "Dimension" paveikslėliai?...

O paskui dar ilgiau laukiau, kol atėjo įkvėpimas siuvimui. Seniai visos preimonės buvo sudėtos į atskirą maišelį, bet vis nerasdavau laiko (o gal noro) prisėsti ir baigti.

Na štai, tokia ta mano prijuostė. Hmm, tai dabar belieka mokytis gamint...

penktadienis, rugpjūčio 28, 2009

Maišai, maišeliai, maišiukai...


Gana man Jus čia mokyti. Reikia ir pačiai pasirodyti, ką veikinėju. Nieko rimto iki šiol neužsiimu, ir pati nežinau kodėl. Po bazilikos nekyla man rankos, ką nors didesnio siuvinėt.

Taigi, pristatau savo smulkmenėles - maišiukus. Pastaruoju metu tarp siuvinėtojų, su kuriomis aš bendrauju, paplito "tašių" manija. Žinoma, mano terbelėms nėr ko lygintis su meistriškai pasiūtomis siuvinėtomis rankinėmis. Na, bet pirmas blynas yra pirmas blynas. Jis tiesiog negali pavykti ideliai :)

Vasaros prisiminimas (Ink Circles samplerio fragmentai), 2009 vasara
Audinys - lietuviškas linas, siūlai - Madeira, viena spalva (Nr. 0401)

Mažytis maišelis interjero dekorui. Siuvinėtas motyvas gal ir nevasariškas, bet jame slepiasi vasaros kvapai - kvepiančios žolelės. Jei bus liūdna niūrų rudens vakarą, šis kvapų maišėlis primins margaspalvę vasarą...



Pirkinių maišelis (Rico), 2009 vasara
Audinys - siuvinėjau ant 14 Aidos, maišelis pasiūtas iš lietuviško lino, siūlai - DMC, 5 spalvos

Šių metų mados šauksmas - daugkartiniai ekologiški pirkinių maišai. Nutariau nepirkti, o pasisiūti vieną tokį pati - lino turėjau, siuvinėti moku. Tik va, nesu labai didelė siuvėja, todėl ir klaidelių pridariau, ir pats maišelis per didelis gavosi. Bet gavosi kas gavosi, ir aš juo džiaugiuosi :)

penktadienis, rugpjūčio 14, 2009

Pirmieji darbeliai


Nutariau sudėti visus savo baigtuosius darbelius. Gal kam jie jau daug kartų matyti, bet norisi, kad visi būtų vienoje vietoje, bent su trumpučiu aprašymu. Juk ir pačiai įdomu prisiminti, kaip viskas vyko, kaip tobulėjo. O smulkmenos dažnai užsimiršta.

Gaila, bet pačio pirmojo darbelio, siuvinėto dar mokykloje, jau nebeturiu. Jis buvo padovanotas besisvečiuojantiems vaikams iš užsienio.

Sekantis darbelis, ir ganėtinai nemenkas buvo kryžius, kurį pavadinau "Prisiminti...", 2007 m.
Audinys - lietuviškas linas, siūlai - rusiški, schema iš žurnalo "Rankdarbiai".

Kalėdų meškiukas, 1998
Audinys – lietuviškas linas, rusiški siūlai

Saulėgrąžų laukas (Anchor), 1998 – 2000
Audinys - Aida 11, siūlai - rusiški

Katinėlis laistytuve, 2001
Audinys – Aida 11, siūlai - rusiški
Saulėgrąža, 2005 Kovas
Audinys – Aida 14. siūlai - rusiški
Afrikos liūtai (Dimensions), 2005 kovas – 2005 lapkritis
Audinys – gelsva Aida 14; dydis 70 x 45 cm

Feng Shui, 2005 lapkritis
Audinys – lietuviškas linas, siuvinėta per du siūliukus
Orchidėja (Lanarte), 2005 lapkritis – 2006 vasaris
Audinys – Aida 18, siūlai – Madeira, 28 spalvos; dydid 55 x 71 cm
Story Time, 2006 balandis
Audinys – Aida 14; 13 spalvų; dydis 36 x 28 cm

Asiliukas (Winney the Pooh), 2006 Gegužė

Audinys - Aida 14, spalvos - 7

The Moonlight Kitty (Cross My Heart), 2006 birželis – liepa

Audinys – juoda Aida 14; siūlai – DMC; 36 spalvos; dydis 32 x 30 cm

St. Pauls Cathedral (Mary Hickmott), 2006 birželis - rugpjūtis

Audinys – juoda Aida 14, siūlai – DMC; 48 spalvos

Krikštynų atvirukas (Dimensions), 2007 liepa

Audinys – 14 Aida; 15 spalvų (dvi iš jų DMC metallic)

Pradžia buvo tokia... Po šitų darbelių įgijau žymiai daugiau patirties, sužinojau apie daugybę naujų priemonių siuvinėjimui. Todėl galiu sakyti, kad tolesni darbai - antrasis mano siuvinėjimo etapas. Apie juos sekantį kartą :)

Tai, kas vyko toliau

Tęsiu kelionę po savo kraičio skrynią...

A Midsummer Night's Fairy (Mirabilia, by Nora Corbett), 2007 liepa - spalis
Audinys - 32 Lugana; siūlai - DMC, Kreinik; karoliukai - Mill Hill; 36 spalvos

Kas gi nemėgsta pasakų, kuriose žmogaus balsu prabyla medžiai, siautėja drakonai ir ant šluotos skraido raganos. Šie fantastiniai kūrinėliai primena mums nerūpestingą vaikystę. Vienos gražiausių pasakų personažų - fėjos – grakščios, mažutės, nulemiančios žmogaus likimą, padedančios gerais darbais, apdovanojančios geraširdžius žmones.

Vaikystėje svajojau surasti trapią, nuostabaus grožio fėją, plazdenančią lengvučiais sparneliais. Ir štai - ji aplankė mane! Tikiu, kad ji mūsų namuose skleis pasakų grožį ir gerumą. Tegul pasakos pildosi...


Young Matriarch (Mystic Stitch), 2007 kovas - 2008 sausis

Audinys - 18 Aida; siūlai - DMC; 79 spalvos

Šis dramblys mane sužavėjo pirmąkart žvilgtelėjus į jį. Galbūt todėl, jog drambliai didžiausi sausumos žinduoliai, kartu labai protingi, ir, atrodo, labai mieli.

Gamtoje bandos vedlės yra patelės t.y. įsivyravęs matriarchatas. Visa patirtis ir auklėjimas perduodamas jaunesnėms dramblėms. Tai turėtų paaiškinti šio paveikslo pavadinimą.

Paveiksle “Young Matriarch” pavaizduota scena iš laisvėje gyvenančių dramblių gyvenimo. Gamtoje juos dažnai lydi paukščiai, nes šie, eidami per žoles, pabaido daug įvairiausių vabzdžių ir vabalų, kuriais minta paukščiai. Koks tiksliai čai paukštis pavaizduotas, men nepavyko išsiaiškinti. Gal kas žinot? :)


Kvepiančios pagalvėlės (Ink Circles samplerio fragmentai), 2008 gruodis
Audinys - Aida 14, siūlai - rusiški, Mill Hill karoliukai

Dovana tėvams nuo Kalėdų senelio. Į vidų pripyliau levandomis kvepiančio augalų mišinio. Deja, kvepėjo neilgai. Ir šiuo metu jos liko tik dekoracija, bet graži dekoracija :)


A New Baby (Tatty Teddy), 2008 gruodis
Audinys - 14 Aida, siūlai - DMC, 13 spalvų

Dar viena dovanėlė - gimusiam draugės sūneliui, bet taip ir liko nepadovanotas. Gal jis skirtas mano pačios vaikeliui (kadanors...) :)

Šv. Petro bazilika Romoje / St. Peter's, Rome (Cross Stitch Collectibles)
Audinys - Aida 14, siūlai - DMC, 8 spalvos

O čia - mano siuvinėjamų darbų kuliminacija, kantrybės ir užsispyrimo išbandymas. Bet aš ją įveikiau! Ir dabar didžiuojuosi savimi :) Siuvinėjau net 3 metus ir 2 savaites. Sunaudojau net 1 km 24 m siūlų! Ir rezultatu esu ne tik, kad patenkinta, bet paveikslas viršijo mano lūkesčius.

Siuvinėto fragmento viršuje yra užrašas “Duosiu dangaus karalystės raktus…”. Visas kontekstas skambėtų taip: „Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje” (Mt 16, 19). /Už šių žodžių paaiškinimą dėkoju Agni/.

Saulėgrąžos (Anchor) 2009 žiema.
Audinys - vinilinė kanva (stambumas atitinkantis Aida Nr. 14), siūlai - DMC, 13 spalvų.

Dovana brangiausiam žmogui, mamai, - akinių dėklas. Siuvinėtas ant vinilinės kanvos. Tai tarpinė medžiagėlė tarp plastikinės ir paprastos Aidos - kietesnė už įprastąją, bet daug lankstesnė ir minkštenė nei plastikinė. Šis audinys (jei taip galima jį pavadinti) idealiai tinka akinių dėklams :)

Į vidų įsiuvau geltonos medžiagėlės pamušaliuką, o patį dėklą apnėriau kabliuku.

Mama taip džiaugėsi taip džiaugėsi, kad pradžioje dėklą su akiniais įsidėdavo į maišelį, kad nesusiteptų. O aš, žinoma, esu laiminga, kad galiu pradžiuginti savo mamą.


Štai ir visas mano kraitis šiuo metu. Nors labai tikiuosi, kad jis vis didės ir didės.