MUMS ŽIEMA NEBAISI

Lauki žiemos ar nelauki, ji vis tiek ateina. Tad geriau jai kaip reikiant pasiruošti, kad ir didžiausi speigai būtų nebaisūs. Šiuo metu esu naujai iškepta mamytė, viskas sukasi apie mano mažąją. Tai ir naujas mezginukas, kepurytė - šalikėlis, skirtas jai.

Tokio tipo kepurytes labai giria mamos, nes nereikia atskirai rišti šalikėlio. Ir iš tiesų, labai patogus drabuželis. Vaikučiui šilta, nėra baimės, jog šalikėlis nuslįs ir jokių didelių mazgų, kurie trukdytų naujagimiui saldžiai miegoti.

Deja, laurų už šitą kūrinuką negaliu prisiimti tik sau. Matyt, čia universiteto iki kraujo įskiepyta pamoka - kiekvienas informacijos šaltinis privalo turėti savo nuorodą. Taigi, dėkoju mamai ir tinklaraščio"Kai vaikai užmiega"savininkei Jurgai už išsamiai aprašytą darbo eigą.

Mezgiau iš 100 % merinosų vilnos, specialiai skirtos kūdikiams. Ji "nekanda", neturi keisto vilnos kvapo, bet yra labai šilta.

Pamušalui iš medvilninių siūlų nunėriau antrą kepurėlę, kurią pabaigoje prinėriau prie megztos kepurėlės.

Manau, kad musm ir didžiausi speigai šiemet bus nebaisūs. Nesušalkit ir Jūs ;)

KAI LAUKIESI...

Besilaukiant savo mažosios mergytės, dingo noras siuvinėti, bet užsiimti rankdarbiais ne :) Nusprendžiau ką nors nunerti arba numegzti. Kol vaikutis dar negimęs, nežinojau, ko jam reikės, kokio dydžio drabužėlių, todėl, apsidariusi namie, ėmiausi nėrinuko - takelio ant naujosios komodos.

Pasirodo, šis sprendimas buvo labai vykęs, nes nėštumo metu teko pagulėti ligoninėje, kur servetėlės nėrimas buvo pats tinkamiausias rankdarbis. O ir medicinos sesutėms patikdavo apžiūrinėti, kiek pasistūmėjau į priekį :)

Ir štai rezultatas:

 

 

Servetėlę - takelį nėriau iš atskirų apskritimų, kuriuos kiekvieną prinerdavau. Smagumas tame, kad dydis priklauso nuo noro ir kantrybės. Gal tik pasirinkau per plonus siūlus, nes rezultatu nesu labai patenkinta. Bet, kaip sakant, šaukštai po pietų :)

 

O čia skenuota schema, jei kam patinko ši servetėlė (atsiprašau už kokybę, bet popierėlis apdilo, kol nunėriau servetėlę). Jei rasiu originalų failą, būtinai įkelsiu.

 



MANO ŠEDEVRAS

Šv. Petro bazilika - štai kas pavaizduota šiame išsiuvinėtame paveiksle. Ir, tikriausiai, nesuklysiu sakydama, jog tai didžiausias, daugiausiai kantrybės pareikalavęs siuvinys. Įrėmintas paveikslas yra 112 cm ilgio ir 91 cm pločio.

Labai didžiuojuosi, kad įveikiau šį sau iškeltą uždavinį ir dar labiau džiaugiuosi, kad jie rado naujus namučius - geriausio brolio pasaulyje šeimynos namus :)

Visus sudomino klausimus - ar ne gaila šį grožį (nebūsiu kukli, man šis paveikslas ir pačiai patinka :P) dovanoti? Atsakymas - nė kiek!

Labai smagu matyti šį darbelį tokiuose namuose, kur iš tiesų pakanka erdvės paveikslui atsiskleisti. Kartu džiaugiuosi ir dėl to, jog naujieji savininkai nepagailėjo pinigėlių tokiam gražiam ir brangiam įrėminimui. Santarvės ir meilės Jūsų namams, mielieji ;)

 

 

Įrėminto paveikslo dar pati nemačiau gyvai. Na, bet tikriausiai, tai bus gera priežastis aplankyti giminaičius :)

TAPU TAPU

Tikriausiai, nesuklysiu sakydama, kad kiekviena save gerbianti siuvinėtoja privalo išsiuvinėti bent vieną metriką. O aš tikrai save gerbiu ir laikau tikra šio hobio šalininke! Taigi, išsiuvinėjau ir aš tokį paveikslėlį vienai mažai princesei, garbanotais plaukučiais, vardu Ana.

Paveikslėlis paprastutis, bet man labai šiltas ir mielas. Papuošiau jį lygintuvu priklijuojamais karoliukais. Mano nuomone, gavosi mergaitiškas paveikslėlis :)

Belieka tik padovanoti...

MANO NAMUOSE JAU PAVASARIS

Taip taip, mano namuose pakvipo pavasariu. Ir tai ne tik dėka skaisčios saulutės, džiuginančios per langą. Pagaliau pražydo mano obels šaka :)

Iš tiesų, akmuo nuo širdies nuriedėjo, kad pagaliau baigiau siuvinėti Lanarte "Obels šaką". Ilgus metus svajojau apie šį darbelį, bet pats procesas sunkiai judėjo į priekį. Tikriausiai, tai dėl per smulkios medžiagėlės - siuvinėjau ant 32 evenwave. Bet rezultatu esu daugiau nei patenkinta! Paveikeikslas iš tiesų labai mielas ir "šiltas".

Na ką, beliko begt remint :)