Paskutiniai švenčių atgarsiai arba "Elektrinis ančiukas"

Štai ir baigėsi šventinis šurmulys: pyragai suvalgyti, eglutė nupuošta, žaisliukai ir girliandos dailiai sudėliotos dėžutėse laukia kitų Kalėdų. Liko tik dovanos, kurios primena pakilią šventės nuotaiką ir tuos pačius kasmet deklamuojamus eilėraštukus. Ir kiekvienais metais, atsisėdus Kalėdų Seniui ant kelių, supykstu ant savęs, kad vėl neišmokau jokio naujo eilėraščio ar rimtesnės dainelės nei "Du gaideliai". Tiek to, svarbiausia, kad dovanų seneliukas yra labai geras ir negaili dovanų net didžiausiems tinginukams.

Dovanų pridovanota tikrai nemažai, nors šiais metais jos buvo kiek kuklesnės. Tačiau pačios mieliausios tos, kurios sukurtos savomis rankomis. Štai kokią dovanėlę įteikiau savo mažajam sūnėnui, kuris pasaulį išvydo šį rudenį.

Siuvinėjau ilgokai, bet su didžiule didžiule meile. Pusseserė, pamačiusi dar nebaigtą ančiuką, praminė jį "Elektriniu ančiuku". "Taigi jis pasišiaušęs, lyg gavęs elektros", - pakomentavo ji, kai susiraukiau nesupratusi jos pavadinimo.

Tai štai jis - "Elektrinis ančiukas" - jūsų teismui. DMC firmos dizainas "Day Dreamer". Siuvinėta DMC siūlais ant baltos 14 Aidos, iš viso 19 atspalvių.

Va dabar jau galima ir pavasario laukti ;)

Kviečiu puodeliui kavos

Dievinu kavą. Ypač kai jos sodrus aromatas pabudina anksti ryte, mylimam žmogui atnešus šio dieviško gėrimo puodelį į lovą. Ir akytėms dar neatsimerkus, veidas nušvinta šypsena. Sakysit, taip nebūna? Būna! Tikrai tikrai būna! Ir gal taip nutinka tik kartą per metus, tačiau to kvapo ir jausmo neįmanoma pamiršti.

Na, bet čia truputėlį ne į temą :) Tiesiog, tokiam nuostabiam gėrimui reikia atitinkamai dailaus serviravimo. Taip ir gimė šios servetėlės - kad būtų kuo papuošti stalą pasikvietus draugus į svečius ar romantiškai kavos pertraukėlei dviese.

Nenorėjau baltos įprastos spalvos ir dėl praktiškumo, ir dėl įvairumo. Tos akinamai baltos servetėlės jau pabodo, ir daug kam atrodo "senoviškos". O šitos tokios žaismingos, bet kartu elegantiškos.

Tai, gal puodelio kavos? :)

Jau artėja Kalėdos

Užėjau į parduotuvę ir iš džiaugsmo suplojau delnais - jau artėja Kalėdos! Čia jau vyko svarbiausi paruošiamieji darbai - vitrinos puošiamos kalėdiniais žaisliukais ir žėrinčiomis girliandomis, lentynoje išrikiuoti Kalėdų Seneliai išdidžiai glostė žilas barzdas ir rankose stipriai laikė raudonus dovanų maišus. Ech, štai ir prasidėjo pasiruošimas Kalėdoms. Ir man tai labai patinka!

Dievinu Kalėdos, jos man pati gražiausia šventė. Net gimtadienis neatneša tiek džiaugsmo, kiek ši, vaikystę primenanti, šventė. Gal todėl, jog taip turiu galimybę ne tik pati gauti dovanų, bet ir kitiems dovanoti. O dovanos Kalėdoms juk neturi būti labai įpareigojančios, rimtos. Užtenka mažo, mielo niekučio, dovanoto iš visos visos širdies.

Tai ką, pradedam ruošti dovanėles. Ir pirmoji - dvi nertos servetėlės "Snaigės sesutės". Nunėriau jas dvi, nes kažkaip maloniau dovanoti porelę. Manau, jos labai tiks močiutei - ji visada labai džiaugiasi mano rankomis sukurtais daiktais.

Beje, jei norite tokia servetėle pradžiuginti savo močiutę ar kitą artimą žmogų -brukštelkite laiškelį, nunersiu ir jums ;)

Ančiukas mano būsimam sūnėnui

Manau, jau laikas ištraukti į dienos šviesą ančiuką, kuris siuvinėjamas būsimam ir be galo laukiamam sūnėnui. Norėjau, kad šis paveiksliukas būtų staigmena ir tėveliams, todėl nerodžiau jo anksčiau. O dabar, likus tik kelioms dienelėms iki pirmojo vaikučio klyksmo, galiu pasimaivyti siuvinio eiga :)

Ilgai svarsčiau, ką galėčiau išsiuvinėti tokiam brangiam žmogeliukui. Norėjosi, kad dovana būtų miela ir žaisminga. Atsimenu vaikystėje patikdavo paprasti ir vaikiški žaisliukai. Gaila būdavo "sulopytų" ir liūdnų vaikiškų personažų, kurie mums, suaugusiems, atrodo tokie mieli. Įdomu, koks paveikslėlis patiktų pačiam vaikučiui?..

Taigi, rinkau rinkau ir išrinkau va tokį ančiuką. Man jis toks mielas... Tikiuosi, kad sūnėną džiugins šis paveikslėlis.O po daug daug metų pažvelgus į šitą paveikslėlį, prieš akis iškils gražūs nerūpestingos vaikystės prisiminimai.

Day Dreamer (Kids DMC Suzy's Zoo)

Toks gražus jis bus, kai baigsiu:

O taip man sekasi jį siuvinėt. Svarbiausia, kad ančiukas šypsotųsi :)

Žingsnelis po žingsnelio ir ryškėja visas būsimas paveikslėlis. Liko dar nemažai, bet labai tikiuosi pabaigti iki vaikelio gimimo.

Geros šeimininkės "pasas"

Nesu gera šeimininkė virtuvėje, bet nuo pat vaikystės svajoju mokėt gamint taip, kad visi, sėdintys prie stalo, laižytų pirštelius :) Nekukli svajonė... Bet tokia ji ir turi būti! Ir kuo svajonė sunkiau pasiekiama, tuo daugiau pastangų įdedame jos siekdami.

Kulinarijos virtuoze kol kas netapau. Tad sugalvojau svajonę pradėt įgyvendinti nuo kito galo - pasigaminti svarbiausią šeimininkės atributą (gal antrą svarbiausią po kočelo) - prijuostę. Ir štai kas man gavosi.

Prijuostė "Česnakėliai" (Dimension "Taste of the Meditteranean" fragmentas), 2009 gegužė - liepa
Audinys: siuvinėto paveikslėlio - 14 Aida, prijuostės - lietuviškas linas

Kai išsirinkau siuvinėti šį fragmnetą ant prijuostės, visi kreivai žiūrėjo, kaip čia dabar atrodys. O aš net nesuabejojau - jau įsivaizdavau, kaip puikiai šie česnakėliai tiks. Ir, manau, nesuklydau.

Siuvinėjau gana sunkiai ir ilgai. Gal todėl, kad siūlus rinkausi iš akies ir siuvinėjau rusiškais siūlais iš mamos sandelio. O gal šiaip sunkokai siuvinėjami tie "Dimension" paveikslėliai?...

O paskui dar ilgiau laukiau, kol atėjo įkvėpimas siuvimui. Seniai visos preimonės buvo sudėtos į atskirą maišelį, bet vis nerasdavau laiko (o gal noro) prisėsti ir baigti.

Na štai, tokia ta mano prijuostė. Hmm, tai dabar belieka mokytis gamint...